Tadas Grabliauskas: Kas matė Azijos tigro auksinius dantis?

Gold Tiger

Pasaulio aukso taryba (PAT) praeitą savaitę išleido savo ketvirčio ataskaitą “Aukso paklausos tendencijos” ir, kaip jau tapo populiaru pastaruoju metu, ji buvo pilna žinių apie tai, kaip auksas ir toliau po truputį bando užvaldyti pasaulį. Aukso paklausa išaugo 11% iki 981.3 tonos  per pirmąjį šių metų ketvirtį, kurios vertė siekia 43.7 mlrd. JAV dolerių.

Tokį augimą lėmė paties aukso paklausa, kaip puikaus investicinio vieneto, kuris nuo praėjusių metų šoktelėjo 26%, kai rinkos siekė apsaugoti savo turtą nuo augančios infliacijos. Paklausa aukso luitams ir monetoms sudarė atitinkamai 62% ir 42%.

Mažos kainų korekcijos ketvirčio metu ir “ sąlyginai aukštas infliacijos lygis”, stumtelėjo Kiniją į pirmas vietas, kaip vieną didžiausių aukso rinkos investuotojų. Vien Kinijos piliečiai susipirko aukso luitų ir monetų, kurių svoris prilygo 91 tonai, tai yra daugiau nei du kartus, lyginti su 2010 metais!

Tai visai nėra naujas reiškinys Kinijoje. Nuo 2007 m. iki 2010 m. investicinis poreikis augo kartu su bendruoju metiniu augimu ir sudarė 68%. Įmonių prognozėmis, Kinijos investicinis alkis per 2011 metus gali padidėti dar 34.7%. Tačiau remtis vien šiais naujais duomenimis negalima: galimos įvairios korekcijos.

Song Qing, Lion Fund Management direktorius kalbėjo Bloomberg naujienoms: „Auksas ėmėsi naujo vaidmens, kai Kinijoje buvo susirūpinta dėl infliacijos… Tik įsivaizduokite begaline Kinijos gerovę, kurio mažą dalį sudaro aukso prekyba. Tačiau taip nėra ir nebus, nes šis poreikis yra milžiniškas.“

„Lover Trade“ taip pat buvo pačiame įkarštyje per pirmąjį ketvirtį. Vedama Indijos ir Kinijos, juvelyrikos paklausa išaugo 7% remiantis pastarųjų metų duomenimis. Kartu abi šalys sudarė apie 67% visos pasaulio juvelyrikos paklausos.

Pirmą kartą istorijoje, aukso paklausa Kinijoje yra tokia didelė, jog aplenkė bendrus Vakarų valstybių pirkimo mastus per 2010 metus. Jei sudėtume visą aukso poreikį iš tokių šalių, kaip: JAV, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija, UK ir kitų Europos šalių, jos vis tiek yra lenkiamos tos pačios Kinijos. Ir tai yra atsižvelgiant į triženklį paklausos didėjimą Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje.

aukso poreikis

CPM Group teigia, kad tokį Kinijos alkį auksui galima lyginti su 1980-ųjų metų pabaiga, kai valstybė pradėjo šalinti apribojimus įsigyjant aukso. Tai paskatino Šanchajaus aukso biržos ir kitų panašių įstaigų kūrimąsi, kur piliečiai galėtų savo kapitalus papildyti ir aukso atsargomis.

2011m. vyriausybė galutinai panaikino bet kokias galiojusias kontroles dėl aukso įsigijimo, įžiebdama vieną didžiausių karštinių per visą aukso paklausos istoriją. Nuo 2010 m. iki 2011 m. Kinijos metinis aukso „supirkimas“ augo 7.5%, lyginti su bendruoju šalies metiniu augimu.

Žemiau pateikta diagrama parodo, kaip Kinijos aukso dirbinių paklausa nuo 500‘000 uncijų 1980-tais metais, išaugo iki 12 mln. uncijų 2010-tais, nepaisant to, jog aukso kainos kilo nuo 200 JAV dolerių iki 1‘000 JAV dolerių, o dabar ji siekia net 1‘500 JAV dolerių už unciją.

aukso kainos kaita

Geltonas grafikas – Aukso dirbinių paklausa( kairės ašies duomenys), Mėlynas grafikas – aukso kainos kaita (dešinės ašies duomenys)

Aukso kainų ir vartojimo augimas sutapo su staiga padidėjusiomis pajamomis vienam Kinijos gyventojui. Kaip matome iš grafiko, nuo 2000 metų gyventojų pajamos padidėjo nuo maždaug 3‘000 JAV dolerių iki beveik 7‘000 JAV dolerių. Tai reiškia, kad Kinijos pilietis gauna dvigubai didesnes pajamas nei lyginti su 2000 metais. Šiandien Kinija džiaugiasi antra vieta tik dėl JAV blėstančio dominavimo, turėdama 157 mln. vidutinės klasės gyventojų.

Aukso paklausa

Geltona tiesė – procentinė paklausos išraiška, stulpelinė – kiekinė paklausos išraiška

Kitas dalykas matomas iš grafiko yra tai, kad daugelis rinkosi savo papildomus pinigus investuojant i auksą ar jį perkant. Išlaidos vienam gyventojui nuo 2005 m. išaugo daugiau nei dvigubai.

Nepaisant stulbinančio vartojimo kilimo vienam gyventojui, Standart Chartered banko analitikas teigia, jog dar yra begalės erdvės augti, „Kalbant apie aukso vartojimą vienam gyventojui, nėra jokių abejonių, kad Kinija/Indija turi daug potencialo ir aukso kainų poveikis gali būti dramatiškas ateityje.“

Vienintelis būdas Kinijos gyventojams ir toliau „augti“ yra tas, jog investuotojai ir toliau sieks ir stiprins pozicijas prieš infliaciją geltonojo metalo pagalba. Aukso paklausa, kaip investicinis vienetas, augo 14% nuo tada, kada Kinijos valdžia nutraukė bet kokią kontrolę vietinėj rinkoj 2011 metais.

Iš diagramos aiškiai matyti, kaip kinai stengiasi didžiąją dalį santaupų paversti investicijoms į auksą. Iš pateiktų grafikų matyti, jog Kinijos aukso rinka pasikeitė neatpažįstamai per pastaruosius 10 metų.

Investicinis piliečių balansas išaugo nuo maždaug 200 mlrd. JAV dolerių 10-to dešimtmečio pabaigos, iki 1.2 trln. JAV dolerių 2010 m. Tiesa pasakius, bendra investuota suma 2011 m. pirmąjį ketvirtį atitinka visai 2004 metų sumai, ir lenkia visų praėjusių šešių metų “derlių”.

Neseniai, vyriausybė ir valstybė pradėjo kurti aukso pirkimo programas, taip didindamos dar didesni investuotojų ratą. Vasario mėnesį valstybiniais ir komerciniai bankai, kartu su WGC ( World Gold Council) pradėjo “Dovanokime aukso luitus” programą, kuri siūlo 10, 20, 50, 100 ir 1’000 gramų aukso luitų prekybą. Per tris pastaruosius mėnesius, ši programa jau sukūrė apyvartą, kuri siekia 1.8 tonos aukso dirbinių.

2011 metų pirmąjį ketvirtį galime apibūdinti išsiskiriančiais dviejų rinkų požymiais: Baimė prekybai ir Meilė prekybai. Prekybos baimė, neigiamas palūkanų normos veiksnys, augantis deficitas – JAV aukso pirkimo variklis ir išeitis. Meilė prekybai, kylančios pajamas ir kultūrinis pasitenkinimas – Kinijos/Indijos aukso pirkimo variklis ir tikslas.

Tadas Grabliauskas

Rašyti komentarą

Passionate about events industry?