Lietuvos įmonės ieško naujų partnerių Švedijos rinkoje

Švedijos verslas

Šiomis dienomis Švedijos sostinėje Stokholme net 15 Lietuvos statybų ir baldų sektoriaus įmonių dalyvauja verslo misijoje, kur įgis naujų žinių, praktikos ir galės artimiau susipažinti su atsigaunančios ir pakilimą rinkoje jaučiančios Švedijos verslo ypatybėmis. Iš viso bus surengta apie 170 Lietuvos įmonių susitikimų su švedų bendrovėmis.

Komercijos atašė Švedijoje Sigito Brazinsko teigimu, tai – puiki proga įgyti naujos praktikos versle, kurią būtų galima pritaikyti plėtojant verslą Lietuvoje. „Tikimasi, kad verslo misijos metu bus užmegzta naudingų ryšių, surasta priėjimų prie naujų prekybos tinklų operatorių arba tarpininkų, o glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas su Švedija visada naudingas mūsų šaliai“, – sako Sigitas Brazinskas.

Į verslo misiją Švedijoje išvyko Lietuvos įmonės „Algbarsa“, ASF, „Asmodas“, „Comfort Heat“, „Megrame“, „Panevėžio statybos trestas“, „Metalo meistrai“, „Eugensa“, „Vildika“, „Marx Vilnius“, „Ryterna“, „Lankmeta“, „Švykai“, „Sumeda“, „Eko Domus Trade“.

Verslo misiją į Švediją organizavo VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“, kuri ypatingą dėmesį skyrė ne tik kokybiškų verslo kontaktų paieškai Švedijoje, bet ir įmonių pasirengimui verslo susitikimams ir kontaktų užmezgimui. Įmonės buvo mokomos parodyti savo išskirtinumą ir vertingumą, sukurti patikimą įvaizdį ir pristatyti savo sėkmės istorijas, efektyviai vadovauti susitikimui ir sudominti potencialų klientą bei tęsti komunikaciją po vizito.

Lietuvos ambasada surengė seminarą misijoje dalyvaujančioms įmonėms, per kurį jos buvo supažindintos su partnerių paieška, verslo kultūra bei bendra ekonomine situacija Švedijoje.

Pasak Sigito Brazinsko, šiuo metu Švedijos statybų rinka išgyvena pakilimą bei nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą. „Bendras Švedijos ūkio augimas, prieinamos bankų paskolos, augantis šios šalies gyventojų skaičius, infrastruktūrinių objektų statyba, Vyriausybės taikomos mokesčių lengvatos būsto renovacijos darbams – tai tik keletas sėkmės rodiklių, kurie daro įtaką šio sektoriaus plėtrai“, – teigia S. Brazinskas.

Remiantis dabartiniais Švedijos statybos tempais, vien Stokholmo apskrityje būsto poreikis sudaro 175 tūkst.–260 tūkst. vnt., o iki 2030 m. numatomas apskrities gyventojų skaičiaus augimas nuo 2 iki 2,5 mln. Tai rodo, kad gyvenamųjų namų statyba turi būti dvigubinama.

Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos ir Švedijos prekybos apyvarta buvo 2 346,7 mln. Lt, į Švediją eksportuota už 1 196,6 mln. Lt, o importuota už 1 150,1 mln. Lt. Tarp 177 Lietuvos užsienio prekybos partnerių per minėtą laikotarpį Švedija pagal prekybos apyvartą buvo 7, pagal eksportą – 10 ir pagal importą – 8 vietoje.

Leave a Reply