Deloitte visuomenei pristato tyrimą „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“

darbo rinkoje

Deloitte žmogiškųjų išteklių ekspertai atliko išsamų tarptautinį tyrimą „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“, siekdami nustatyti studentų pasitenkinimo lygį ir bendrą nuomonę apie universitetų ir aukštesniojo mokslo įstaigų studentų paruošimą darbo rinkai. Tuo pačiu metu tyrimas buvo atliekamas Lietuvoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Latvijoje, iš viso apklausta 3618 studentų ir absolventų, kurie Deloitte interneto puslapyje užpildė paruoštas anketas. Tyrime dalyvavo 712 studentų iš Lietuvos, kurių amžiaus vidurkis – 22 metai, daugumą jų sudarė moterys (72.9%). Trys ketvirtadaliai respondentų mokosi bakalauro studijų pakopoje, dauguma jų – dieninės studijų programos studentai (90%).

„Džiaugiamės, jog Lietuvos studentai aktyviai dalyvavo pirmą kartą Deloitte vykdytoje apklausoje apie pirmuosius žingsnius darbo rinkoje. Deloitte anketas užpildė VU, VGTU, ISM, MRU, VPU, KTU, KU, ŠU ir LSMU studentai. Buvo įdomu palyginti mūsų bei kaimynų lenkų, latvių, taip pat čekų ir slovakų atsiliepimus apie aukštojo mokslo sistemą, studentų lūkesčius, studijų metu sukauptos patirties įvertinimą, darbo arba stažuotės paieškos būdus, kontaktavimo su potencialiais darbdaviais būdus ir atlyginimo lūkesčius. Planuojame, jog ir kitais metais vykdysime tokio pobūdžio apklausą bei lyginsime gautus rezultatus“, – teigė Deloitte personalo koordinatorė Eglė Duksaitė.

Didžioji dalis respondentų (63%) pareiškė neigiamą nuomonę apie universitetų ir aukštesniojo išsilavinimo įstaigų indėlį, ruošiant studentus tolimesnei karjerai ir profesinėms pareigoms kiekvienoje iš minėtų šalių. 80 % respondentų taip pat akcentavo tai, kad mokslo įstaigos netinkamai paruošia studentus darbo paieškoms. Tik 42% visų apklaustųjų yra dalyvavę specialiuose seminaruose, kuriuose mokėsi rašyti gyvenimo aprašymus (CV) ir motyvacinius laiškus.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad studentų pagrindinę veiklą sudaro sezoniniai darbai jų gimtojoje šalyje arba užsienyje (net 63% respondentų turėjo tokio pobūdžio patirties). Vienas trečdalis studentų dirbo savanoriais ir beveik tiek pat turėjo savo verslą. Kas ketvirtas respondentas dirbo praktikantu ir beveik tokia pati dalis studentų dalyvavo švietimo programose, kurias organizavo įvairios įmonės.

Iš įvairių papildomų veiklų, susijusių su darbo paieška, respondentai palankiausiai įvertino praktiką jų šalyje arba užsienyje, verslo atstovų organizuojamas veiklas arba savanorišką darbą, taip pat ERASMUS mainų programą. Verta pastebėti, kad kas ketvirtas studentas visiškai nepareiškė nuomonės apie programų naudą, o darbas studentų organizacijose ir sezoniniai darbai liko įvertinti žemiausiais balais.

Iš tyrimo akivaizdu, kad galimybė įgyti naujų įgūdžių, patirties ir darbo perspektyvos ateityje studentams yra itin svarbūs aspektai. Šie atsakymai buvo populiariausi, juos pasirinko 60% – 80% respondentų. Likusieji atsakymai buvo pasirinkti daug rečiau, tačiau 18 % studentų galimybę susipažinti su kitais asmenimis tarptautiniu mastu ir atlyginimą taip pat įvardijo kaip gana svarbius aspektus.

Bendradarbiavimas su studentų atstovybėmis, konkursų ir mokomųjų programų organizavimas, bendravimas su darbdaviais ir interneto atrankos portalai buvo įvertinti aukščiausiais balais, lyginant su įvairiomis darbdavių ir studentų bendravimo formomis. Nepalankiausiai buvo įvertinti darbo pasiūlos skelbimai spaudoje bei socialinėje žiniasklaidoje. Vadinasi, studentai teikia pirmenybę toms bendravimo formoms, iš kurių tikisi sulaukti daugiausiai apčiuopiamos naudos.

Darbo mugės, kontaktavimas su studentų atstovybėmis ar darbo paieška interneto skelbimuose pelnė aukščiausius įvertinimus. Informacija iš įvairiose įmonėse dirbančių draugų ir jų rekomendacijos yra įvardinti kaip efektyviausi darbo paieškos metodai.

„Labai tikimės, jog mūsų pateikta ataskaita bus įdomi ne tik patiems dalyviams, bet ir aukštosioms mokykloms bei visiems darbdaviams. Nepaisant to, jog studentai, baigiantys universitetą, dažnai turi labai mažai arba išvis neturi darbo patirties – jų lūkesčiai darbo rinkoje yra aukšti. Tai – naujos kartos žmonės, valdantys daug informacijos internetu, todėl darbdaviams svarbu palaikyti ryšius per interneto tinklalapius“, – pridėjo Eglė Duksaitė.

Parašykite komentarą