Valdemaras Klumbys. Pikti klausimai Lietuvos jaunimui: kur jūs, aš jūsų nematau

jaunimas

Pateikiame straipsnį iš interneto dienraščio Bernardinai.lt.:

N. B. Šis straipsnis yra atvirai netolerantiškas, homofobiškas, niekinantis kai kurias visuomenės grupes, skatinantis neapykantą ir smurtą. Taip ir turi būti.

Nejau iš tiesų belieka tik siūlyti išvažiuoti, palikti šitą sudvisusį užkampį, kur tau yra tik viena galimybė: tapti tokiam, kaip ir visi kiti? Bet ar nėra ir išvažiavimas – toks pat pralaimėjimas, kaip ir ta kita išeitis?

Ei, jaunime, aš tavęs klausiu!

Aš klausiu tavęs, kodėl tu toks sukriošėlis, dar net universiteto nebaigęs? Kur tavo jaunatviškas ryžtas nugalėti kliūtis, įveikti visas negandas? Kur noras pakeisti pasaulį, padaryti jį geresnį? Kodėl tokie klausimai sukelia tau skeptišką šypseną, per anksti susenęs jaunime?

Kodėl tu jau toks racionalus ir skeptiškas? Negi jau gimdamas žinojai, kad viskas perkama ir parduodama? Jei jau mokyklą baigdamas renkiesi studijuoti tai, kas leis ateityje gauti gerą darbą, o ne tai, kas tau patinka, tai koks tu jaunimas, šimts pypkių? Kodėl nepasakai savo gimdytojams, giminėms ir pažįstamiems: ne, aš nenoriu prestižinio darbo, prestižinės mašinos ir prestižinės moters, aš noriu gyventi? Ar gyvenimas tau jau yra gera alga?

Kur degantis troškimas to, ko dar nepatyrei? Kur baimingas virpulys žengiant žingsnį į nežinomybę? Kur noras nugalėti save ir baimę savyje? Ar visa tai pakeičia Extasy?

Kodėl nenori sugriauti pasaulio, jei manai, kad jis perpuvęs iki pamatų? Kodėl nenuverti senųjų stabų, o net atvirkščiai – jiems aukoji, kad ir netikėdamas?

Kur, po velnių, tavo energija ir noras sukurti savo pasaulį? Nejau viską išlieji šėldamas klubuose? Kur tavo idealizmas? Kodėl kai paklausiau, kokia svarbiausia vertybė žmogui, atsakei – išlikimas? Tik tiek, kaip koks kurmis: išlikti ir daugintis? O visa kita – nesvarbu? Kur noras išlikti laisvam, išsaugoti savigarbą ir orumą? Kur ryžtas ginti tai, kas svarbu tau ir taviesiems? Kur idealai, dėl kurių gali pasiaukoti?

Ar tu jau iš tų vargšų, kurie neturi ko ginti, išskyrus mašiną, butą (o geriau – namą) ir pinigus?

Ir tu juk už mane geriau žinai taisykles, tiesa: įsiteik viršininkams, atsigriebk ant pavaldinių, plėsk naudingus ryšius, palaikyk būtinus kontaktus? Juk nori kilti aukštai ir žinai, kad vien gabumų ir darbo tam neužteks? Supranti, kad tik ten, viršuje, visuomet būsi protingas, o kol žemai, visuomet būsi kvailys, nepaisant tavo proto? Žinai ir sutinki su tuo, ar ne? Nes toks gyvenimas, juk taip?

Jau išmokai, kam privalai šypsotis, kiek, kaip, kada ir kur? Jau pajutai, kad įtakingam žmogui šypsaisi visai kitaip nei draugui? O gal tos šypsenos ir supanašėti spėjo? Kuri į kurią? Ar pats susiprasi, kam galima sakyti „tu“, o kam – „jūs“? Su kuo būtina sugerti ir ką išgėrus galima sakyti, o ką geriau nutylėti? Ar vis dėlto pasiklausi patyrusiųjų patarimo, kad tik kartais nesuklystum?

Ir taip elgiesi todėl, jog bijai, kad gali nepasisekti gyvenime? Todėl stengiesi iš visų jėgų būti toks, kokio reikia: normalius, neišsiskiriantis, savas? Ir pats pirmas pulsi badyti pirštais neįprastai atrodantį ir besielgiantį, kad tik kas ko nors negero apie tave nepagalvotų?

Bijai gyventi?

Ar tu iš tų, kurie neturi ko pasakyti? O tu ką nors sakei? Manai, kad nesi niekam įdomus? Ir tau pačiam niekas neįdomu? Ir tavęs niekas nesupranta? Ar nerėki? O jei rėki, tai viskas susigeria į sienas tarsi iš vatos, pro kurias nepraeina joks garsas? Ir net negali daužyti galva į tas sienas, nes ji prasmenga kažkur klampioje beprasmybėje?

Jautiesi tuščias, viskas aplinkui atrodo beprasmiška, ir tu nusivylęs viskuo – nuo pasaulio iki savęs imtinai? Niekur nematai prasmės net nepabandęs padaryti kažko prasmingo? Gelbsti alkoholis, narkotikai, seksas? O kai nebegelbsti, pabėgi anapus, nes ten nieko nėra, o ypač – atsakomybės už tai, ką padarei ir ko nepadarei?

O gal tu iš tų, kaip jie ten, ekologiškų, pozityvių individualistų, manančių, kad jie – geriausi ir verti visko pasaulyje? Nori bet kokia kaina išsiskirti, būti spalvingas ir kitoks, apsirengęs rėkiančių spalvų uniforma ir neišsiskiriantis iš kitų tokių pat spalvingai vienodų minios? Ir svarbiausia tau – būti čia ir dabar? Tai bene būsi pižoniškas infantilas, kuriam iš tiesų rūpi tik tu pats ir tavo gerovė, svarbiausias siekis yra patogumas, o į visa kita nusispjauti (kodėl gi nepavadinus to tolerancija?)?

Velniop tokį atsargiai apdairų jaunimą, be jokio pasipriešinimo perėmusį nepatirtą tėvų išmintį! Nori patogiai ir saugiai praleisti gyvenimą, besidžiaugdamas virtualiomis ir ne jo imitacijomis?

Bet kas keis pasaulį, kas svajos be ribų, bandys svajones įgyvendinti, klups, velsis į nesėkmes, stosis ir vėl bandys? Kam bus nusišvilpti, kad kiti sako, jog neįmanoma? Kas galvos, jog neįmanomų dalykų nėra ir padarys tai, ko iki tol niekas padaręs nebuvo? Kas lips į kalnus, dainuos nepadorias dainas vietoj valstybės himno, piktins bambančius senius nederamu elgesiu? Kas nepaisys autoritetų ir pasakys: „o karalius tai nuogas“? Kas nuvarys senius ant pečiaus? Kas pasakys: „o mes žinom geriau“, kad ir nieko nežinodamas, bet tikėdamas savimi ir kitais?

Kur jūsų drąsa? Nejau jos teužtenka primušti silpnesniam?

Kur jūsų įžūlumas? Nejau jo belieka tik šlaistymuisi prisigėrus ir kuo atviresniam moteriškų grožybių demonstravimui?

Kur jūsų begalinis pasitikėjimas savimi? Nejau jį atstoja krūta tačkė ir dideli panos buferiai?

Ir bene bambat, kaip kokie seniai: švietimo sistema bloga, rinka iškreipta, darbą gauti sunku, viršininkai kvaili, atlyginimas mažas, o Lietuva – skylė? Juk nieko nepadarei, kad tai pasikeistų, ar ne? Nes nieko neįmanoma padaryti čia, Lietuvoj? Todėl geriau pabėgti į užsienius?

Tai esat bekiaušiai?

O kas pramuš galva sienas, kurių čia tiek daug?

Apie tokį jaunimą ant Lietuvos tegaliu pasakyti: šūdas čia, o ne jaunimas, neatsiprašant.

Supykai? Taip ir turi būti.

Bernardinai.lt

1 Komentas

  1. Saulius says:

    is poros epizodu, galiu pasakyti, jog straipsnio autorius itin homofobiskas ir sovinistikas: 

     Kodėl nepasakai savo gimdytojams, giminėms ir pažįstamiems: ne, aš nenoriu prestižinio darbo, prestižinės mašinos ir prestižinės moters, aš noriu gyventi?

    moteris statoma i viena vieta su darbu ir automobiliu….

    Gelbsti alkoholis, narkotikai, seksas? O kai nebegelbsti, pabėgi anapus, nes ten nieko nėra, o ypač – atsakomybės už tai, ką padarei ir ko nepadarei?

     kazkodel narkotikai, alkoholis ir seksas statomi i viena eile taip, lyg seksas butu kazkas labai baisaus, nuodemingo… kaip alkoholis ir narkotikai…. 

    nu jo… tarybu sajungoj sekso nera,  :)))) butent su tokia retorika ir reikia kreiptis i jaunima, nors panasu, kad cia bambancio senio manifestas kitam bambanciam seniui.
    panasu, kad tas bambantis senis nemato neis skautu, nei jaunuju sportininku, nei musu gabiu moksleiviu ir i Lietuva gryztanciu tikrai talentingu zmoniu… Draugas autorius mato tik kaip visi mes blogi ir kokie “Jie” buvo geri

Rašyti komentarą

Passionate about events industry?