Ugdome ar žlugdome?

children

Ateina laikas, kuomet tenka pradėti lankyti vaikų darželį. Šis naujas gyvenimo etapas būna sunkus ne tik vaikui, bet ir tėvams. Gal jautriau į naujas permainas reaguoja mamos. Ypač jautriai reaguojama, jei vaikui užsitęsia adapcijos laikas. Adaptacijos lengvumas ar sunkumas priklauso nuo keleto svarbių dalykų: vaiko charakterio sąvybių, auklėtojų ir padėjėjų geranoriškumo ir tėvų kantrybės.

Mažas žmogutis patenka į jam svetimą aplinką. Prasideda socializacija. Reikalingas ir geras dalykas. Tačiau jau nuo pirmųjų darželio lankymo dienų vaikas turi ne tik sugebėti kuo greičiau įsijausti į darželinuko vaidmenį, bet ir stengtis kuo geriau jį atlikti. Vaikai pasirenka tą veiksmą, dėl kurio bus labiau vertinami. Siekdami įvertinimo supranta, kad reikia  vienaip ar kitaip elgis. Ir atitinkamai daryti tai, ko iš jo reikalauja auklėtojos, „kolegos“ darželinukai. Darželinukus pavadinau „kolegomis“ todėl, kad dažnas vaikas darželio lankymą įvardija kaip darbą. Sutinku, kad socializacija nėra lengvas darbas, bet gal šio „darbo“ didesnė  dalis galėtų būti užkraunama ant auklėtojų pečių. Sunku susigyventi su nauju vaidmeniu ir išmokti būti darželinuku.

Vaikų darželiuose egzistuoja savos, griežos taisyklės. Yra vaikų, kuriems adaptacija užsitęsia arba išvis nesibaigia. Jie tyliai prieštarauja taisyklėms, nebendrauja su kitais vaikais, žaidžia vieni, atsisako atlikti bendrus darbelius, nevalgo, nenori lankyti baseino, o pietų miegas jiems nesibaigiantis košmaras. Tai mažo vaiko protestas, kurį auklėtojos įvardija kaip „ožiukus“. Nesakau, kad taisyklės darželiuose nereikalingos. Reikalingos ir būtinos, bet ne tokios, kokios egzistuoja darbar.

Vaikų pasakojimai liudija apie nesuvokiamas taisykles.  Pvz.: prie pietų stalo galima atsisėsti tada, kai į tavo lėkštę bus įpilta sriuba. Kodėl negalima atsisėdus laukti  sriubos? Ar taip daroma dėl vaikų saugumo? Juk ta sriuba seniai būna atvėsus, o vaikas ir besėsdamas gali lengvai apsipilti. Dar įdomiau su sultimis, kurias išgerti galima tik suvalgius antrą patiekalą. Vaikai, kurie ištroškę atsigeria anksčiau nei leistina, būna išbarti. Vaikų darželį galima sulyginti su kalėjimu. Skirtumas vienas – langai be grotų.

Daug kalbama apie patyčias mokyklose. Apie patyčias reikia pradėti kalbėti darželyje, nes čia yra  pradžių pradžia. Reikia mokėti greitai prisitaikyti prie kolektyvo, kad neliktum atstumtas ir žeminamas. Nes kitaip bus tyčiojamasi ne tik iš tavo atsineštų žaislų, bet ir rūbų, batų. Iš bet ko. Greitai tapsi „smirdžius“, „lievas“, „tualetas“. Pasiskundus, auklėtojos pataria, kad reikia mokėti „atsikirsti“.

Taigi nuo darželio niekur nepabėgsi ir nelaikysi vaiko namuose, nes ir jam būtina išmokti gyventi kitą, socialinį gyvenimą. Tik norisi, kad vaikų darželiai su savo deklaruojamais  gražiais siekiais ir tikslais daugiau skirtų dėmesio vaikams, o ne senoms ir sunkiai suprantamos taisyklėms.

Nusivylusi darželiu mama…

3 thoughts on “Ugdome ar žlugdome?

  • 2011-07-07 at 8:23 pm
    Permalink

    Vienoje laidoje A. Čekuolis minėjo, kad vaikų ateitis labai priklauso nuo darželio auklėtojų. Tad stiprus vaikų tvardymas arba per didelė laisvė turės pasekmių ir jų ateičiai.

  • 2011-07-03 at 6:19 pm
    Permalink

    Manau, kad reiktų ir  gerąja puse įžvelgti. Pažiūrėkit, koks krūvis tom prižiūrėtojoms, kai kažkur 8-10 vaikų su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir t.t reikia prižiūrėti, patenkinti jų poreikius, kažką nauja išmokyti. Nereikia pamiršti, kad vaikai dabar visai kitokie, nei anksčiau. Man labai keista, kai su jais elgiamasi kaip su suaugusiais nors iš tikrųjų jie dar vis vaikai 🙂 Todėl jiems yra sunkiau adaptuotis darželyje 🙂 

  • 2011-06-27 at 8:43 am
    Permalink

    Aktualus, geras straipsnis, tik mamai reikia būti drąsiai ir pasirašyti. Gerb. autorei linkėčiau toliau domėtis šia tema ir rašyti straipsnius.

Parašykite komentarą