Alma Haris: rytojaus lyderiai geba keistis ir keisti

Alma Harris

Lietuvoje apsilankė plačiai pasaulyje žinoma švietimo lyderystės profesorė iš Didžiosios Britanijos Alma Haris (Alma Harris). Ji dėsto Londono universiteto Švietimo institute, yra Specialistų rengimo mokyklų ir akademijų susivienijimo asocijuotoji direktorė, taip pat dirba Velso vyriausybės vyresniąja patarėja. Į Lietuvą A. Haris atvyko pristatyti projekto „Lyderių laikas“ išverstos ir išleistos jos knygos „Pasidalytoji lyderystė mokykloje. Ateities lyderių ugdymas“. Su viešnia kalbamės šios knygos pristatymo išvakarėse.

Kodėl susidomėjote lyderyste švietime?

Mano domėjimasis švietimo lyderyste gimė plačiau susidomėjus organizacijų kaita ir tobulinimu, ypač tuo, kaip tobulėja ir transformuojasi mokyklos. Supratau, jog tarp organizacijos veiklos rodiklių ir lyderystės yra labai glaudus ryšys, todėl ėmiau gilintis į lyderystę švietime.

Jūs žinoma kaip viena geriausių švietimo eksperčių D. Britanijoje. Kaip to pasiekėte? Ar turėjote bendraminčių, kurie padėjo?

Manau, kad pripažinimo sulaukiau dėl savo mokslinio darbo patirties. Dėl to, kad priklausau tarptautinei (o ne tik Jungtinės Karalystės) švietimo bendruomenei, mano mokslinė veikla ir rašytiniai darbai pasiekė naują kokybinį lygį.

Jūsų tautietis ir kolega profesorius Endis Hargryvsas (Andy Hargreaves), vienas iš projekto „Lyderių laikas“ konsultantų, yra lankęsis Lietuvoje. Galbūt teko su juo bendrauti ir jis Jums padėjo susidaryti įspūdį apie Lietuvą?

Žinoma! Man teko su juo dirbti pastaruosius kelerius metus prie projekto „Viršijant lūkesčius“, kuriame tyrėme geriausiai dirbančias sporto, verslo ar švietimo organizacijas.
E. Hargryvsas minėjo, kad lankėsi Lietuvoje ir kad dalyvavo jūsų projektuose. Jis labai gerai atsiliepė apie lietuvius ir pačią šalį. Todėl man malonu čia būti ir patirti viską pačiai.

Kodėl sutikote atvykti į Lietuvą?

Didžiuojuosi, kad mano knyga yra išversta į lietuvių kalbą. Be to, Lietuva – viena iš šalių, kurioje nesu iki šiol lankiusis, todėl man tai yra puiki proga perprasti visiškai kitokį švietimo lyderystės kontekstą, patyrinėti, su kokiais iššūkiais ji susiduria.

Ar spėjote pasidomėti Lietuvos švietimo sistema?

Dar ne. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių esu čia. Noriu ne tik šį tą sužinoti apie Lietuvos švietimo sistemą, pasidomėti mokyklų veiklos rodikliais, bet ir pasinaudoti proga pabendrauti su šalies švietimo darbuotojais, kad geriau suprasčiau, kaip Lietuvos švietimo sistema veikia, o galbūt net iš jos pasimokyti.

Taigi, ko gero, kol kas dar negalėtumėte įvardinti pagrindinių Lietuvos ir D. Britanijos švietimo sistemos panašumų ir skirtumų?

Mano manymu, yra kelios priežastys, dėl kurių galima palyginti vieną sistemą su kita. Manau, kad lyderystė yra tiek pat svarbi Lietuvos ir Anglijos mokyklose. Lietuvos mokyklos dirba ir jaunimas mokosi taip pat, kaip Anglijoje: jų tokie patys troškimai, tokie patys tikslai, tik sąlygos labai skirtingos. Manau, didžiausius skirtumus ir lemia skirtingų šalių, kuriose švietimo sistemos veikia, sąlygos, o pačios švietimo sistemos nėra kitokios: juk mokyklos visur yra mokyklos, kaip ir švietimo darbuotojai, mokytojai. Skiriasi tik sąlygos, kultūra, turinčios įtakos švietimo sistemai.

Savo knygoje sakote, kad lyderystė švietime gali būti viena iš priemonių, galinti padėti mažinti socialinę atskirtį. Kiek realiai švietimas yra įgalus paveikti tokį globalų reiškinį?

Švietimo lyderystė yra antrasis pagal svarbą svertas (po ugdymo programos ir paties mokymo proceso) mokinių pasiekimams gerinti. Tai puikus būdas gerinti rezultatus ir pačioje mokykloje, ir tarp įvairių mokyklų ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniu lygmeniu.

Lyderystė yra veiksminga priemonė, mažinanti atotrūkį tarp turinčių geresnes ir prastesnes galimybes mokytis. Kuo daugiau žmonių susidomi lyderyste ir švietimu, tuo daugiau galios lyderystė turi šį skirtumą panaikinti.

Knygoje kalbate, kad lyderystę ištiko krizė. Kodėl taip manote?

Todėl, kad yra prieštaravimas tarp savarankiško lyderio ir problemų, su kuriomis jis susiduria. Lyderystės krizė reiškia, kad mums reikia daugiau lyderių ir pačioje švietimo sistemoje, ir galinčių ją papildyti – lyderiams turi būti pamaina. Visa švietimo sistema daugiau negali remtis vos keliais lyderiais. Jų reikia daugiau.

Kas yra pasidalytoji lyderystė, kaip ją turėtume suvokti?

Paprastai kalbant, tokia lyderystė yra daug plačiau pasidalyta tarp organizacijos bendruomenės narių. Ji nėra skirta tik turintiems formalaus lyderio atsakomybę. Pasidalytoji lyderystė suvokiama ne kaip vaidmuo ar prisiimta atsakomybė už tam tikrą skaičių funkcijų, bet kaip gebėjimas ar galėjimas lyderiauti. Pasidalytoji lyderystė gali pasireikšti kaip veikla, pasidalijama ir išplėstai vykdoma bet kurio organizacijos nario. Pavyzdžiui, mokyklose į ją būtų įtraukti ir mokiniai.

Kaip pasidalytoji lyderystė gali būti taikoma praktiškai mokyklose, švietimo sistemoje?

Manau, kad pasidalytosios lyderystės praktinė apraiška aiškiai atsiskleidžia tuomet, kai mokyklos direktorius savo pareigas ima vertinti visiškai kitaip. Užuot buvęs visažiniu ir vienvaldžiu vadovu, jis patiki kai kurias savo veiklos funkcijas kitiems žmonėms. Tokia lyderystė nėra susijusi su asmenine autoriteto galia: direktorius mokykloje veikiau padeda įgyvendinti lyderystę, nei ją valdo. Taigi, viskas vyksta visiškai kitaip, kai lyderystę suvokiame kaip praktinę veiklą.

Kaip pasidalytoji lyderystė paveikia organizaciją, kas ją taikant pasikeičia?

Įrodymų, jog pasidalytoji lyderystė naudinga, galime ieškoti ne tik švietimo, bet ir verslo pasaulyje. Kai lyderyste yra tinkamai dalijamasi, organizacijos darbo rezultatai gerėja. Jei tai verslas – auga pelnas, jei tai sportas – gerėja rezultatai, jei tai mokykla – gerėja veiklos rodikliai.

Kokią matote ateities lyderystę? Kas yra rytojaus lyderiai? Ar jie yra kitokie nei praeities lyderiai, kuriais žavisi visas pasaulis?

Manau, kad esminį ateities lyderystės pokytį lems technologijos. Populiari idėja, jog mes esame globalios visuomenės dalis, bus plačiai taikoma praktikoje. Jau dabar Anglijos mokykla labai lengvai gali bendrauti su Lietuvos mokykla, tad lyderystės užduotis – įvertinti šias technologines galimybes ir jomis pasinaudoti. Jau nebegalima apsiriboti lyderyste tik vienoje atskiroje mokykloje.
Esu tikra, jog ateities lyderiai yra globalios arenos žmonės. Jie turi vidinių išteklių keistis ir keisti. Rytojaus lyderiai ateina veikti ne viename, o daugelyje lygių ir sistemų. Manau, jau dabar reikėtų skirti daugiau dėmesio lyderių rengimui visoms sistemoms, užuot laukus dvidešimtmetį, kol jie sukaups reikiamą patirtį ir mes išdidžiai ištarsime: „Jūs jau lyderis“. Derėtų išmokti atpažinti lyderystę ir įsisąmoninti, jog lyderiu gali tapti kiekvienas.

Ko palinkėtumėte Lietuvos švietėjams?

Tikiuosi, kad jie ir toliau užtikrins bet kokio socialinio sluoksnio jaunimui geriausias galimybes šviestis ir puikiausias gyvenimo perspektyvas. Taip pat linkiu, kad Lietuvos švietimo sistemoje nuolat būtų siekiama pažangos.

Virginija MAČĖNAITĖ

Lyderių laikas

Rašyti komentarą

Passionate about events industry?