LMA stipendijos laimėtojas R. Damaševičius: „Savo ateitį sieju tik su universitetu“

Damasevicius

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Programų inžinerijos katedros dėstytojas doc. Robertas Damaševičius yra vienas iš 15 jaunųjų mokslininkų, kuriems 2010–2011 m. bus skirtos ir visus metus mokamos Lietuvos mokslų akademijos stipendijos.

R. Damaševičius sėkmingai dirba ne tik mokslinį darbą, bet ir dėsto daugybę įdomių modulių: objektinio programavimo pradmenis, komponentinio projektavimo metodologiją, programų priežiūrą ir tobulinimą, atkartojimo technologiją programų inžinerijoje, bioinformatiką ir kitus.

Sveikiname laimėtoją ir teiraujamės, kurie jo pasiekimai buvo įvertinti ir už ką paskirta stipendija.

Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse?
„Dalyvauti konkurse mane paragino KTU Informatikos fakulteto Programų inžinerijos katedros vedėjas prof. Eduardas Bareiša ir už tai aš jam norėčiau nuoširdžiai padėkoti.“

Kaip manote, kokie nuopelnai padėjo gauti šią stipendiją?
„Manau, kad padėjo laimėti per penkerius metus po disertacijos gynimo atlikti moksliniai tyrimai, aktyviai skelbiami tyrimų rezultatai Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose. Per šį laiką kartu su bendraautoriais paskelbėme per 50 straipsnių, 10 iš jų – ISI duomenų bazėje registruotuose žurnaluose. Tai galėjo daryti įspūdį konkurso paraiškų vertinimo komisijai priimant sprendimą.“

Kokius aktualius tyrimus šiuo metu vykdote?
„Šiuo metu mūsų mokslo grupė „Automatizuoti projektavimo procesai“ (vadovas – prof. Vytautas Štuikys), kurios narys esu, siekia ištirti, sukurti ir pasiūlyti naujus sistemų automatizuoto projektavimo metodus. Pagrindinė idėja – programų sistemos turi būti kuriamos masiškai, taikant konvejerinės gamybos principus. Siekiant šią idėją įgyvendinti reikia turėti tinkamas priemones ir įrankius:

  • analizuoti ir formalizuoti taikymo sritį (naudojami metamodeliai, ontologijos);
  • aprašyti sistemos variantus ir jų tarpusavio ryšį (naudojamos požymių diagramos);
  • apjungti dažniausiai naudojamus sistemos komponentus ir jų variantus į bendrinius komponentus;
  • sukurti tokias bendrines komponentų bibliotekas (naudojami metaprogramavimo metodai);
  • automatizuoti projektuotojo ir programuotojo darbą (naudojami programų transformavimo ir generavimo metodai);
  • apjungti šiuos metodus su įprastiniais objektinio projektavimo ir modeliavimo metodais ir įrankiais.

Noriu pasidžiaugti, kad mūsų mokslo grupę šiais metais papildė nauji doktorantai: P. Paškevičius, K. Valinčius ir R. Burbaitė, kurie minėtoje srityje vykdys tyrimus. Taip pat laukiame ir magistrantų, kurie domisi automatizuoto projektavimo metodais.“

Ar dažnai dalyvaujate įvairiuose konkursuose?
„Stengiuosi dalyvauti kuo dažniau. Net sulaukęs neigiamo atsakymo neliūdžiu, nes įgyju naudingos patirties kaip rengti projektus ir teikti paraiškas. Be to, atliktų darbų ir tyrimų refleksija padeda numatyti tolesnes tyrimų kryptis, geriau suplanuoti savo darbus. Jei pavyksta laimėti, tai laimėjimą suvokiu kaip paskatinimą toliau tęsti pradėti darbus.“

Kuo Jums įdomus dėstytojo darbas?
„Dėstytojo darbas suteikia galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis, pakankamai laisvės dirbti kūrybinį darbą ir realizuoti savo gebėjimus.“

Ar daug laiko praleidžiate prie kompiuterio?
„Taip, labai daug, kartais net per daug. Mokslinis–kūrybinis darbas dažnai taip įtraukia, kad nebelieka laiko kitiems darbams. Norėčiau daugiau laiko ir dėmesio skirti savo šeimai, žmonai Vaidai ir sūnui Pauliui. Tuo pačiu norėčiau Jiems padėkoti už nuolatinį palaikymą ir begalinę kantrybę.“

Jei nedirbtumėt universitete, kur norėtumėt dirbti?
„Net neįsivaizduoju. Savo ateitį sieju tik su universitetu.“

if.ktu.lt

Parašykite komentarą