Nelsonas Mandela

Mandela

Kai mes išlaisviname savo švytėjimą, nesąmoningai leidžiame žmonėms daryti tą patį. Kai mes išsilaisviname nuo savo baimių, mūsų buvimas savaime išlaisvina kitus.

Nelsonas Mandela (angl. Nelson Rolihlahla Mandela, g. 1918 m. liepos 18 d.) – pirmasis demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos prezidentas. 1993 m. Nelsonas Mandela apdovanotas Nobelio (taikos) premija.

Jis gimė mažame Qunu kaime, kuriame buvo tik pėsčiųjų keliai. Šeima gyveno skurdžiai. Vanduo buvo geriamas iš šaltinių ir upelių, o maistas gaminamas lauke.

Kai Nelsonui buvo tik devyni metai nuo plaučių vėžio mirė jo tėvas. Nelsonas Mandela persikėlė gyventi į Thembulandą, kur jį įsivaikino pasiturintis ir aukštas pareigas užimantis Jongintaba Dalindyebo. Tai buvo padėka Nelsono tėvui, kuris prieš kelis metus  rekomendavo Jongintabą Dalindyebo į aukštas pareigas. Naujoji šeima Nelsonui suteikė galimybę mokytis istorijos, anglų kalbos, geografijos.

N. Mandela puikiai mokėsi Wesleyan mission mokykloje, Clarkebury Boarding institute ir Wesleyan kolegijoje. Jis sugebėjo derinti mokslą ir sportą. Jam mažai kas prilygo bėgimo takelyje ir bokse. Nors jis dažnai buvo išjuokiamas kaip „kaimo berniukas“.

1939 m. N.Mandela įstojo į Fort Hare universitetą. Šis universitetas buvo skirtas tik juodaodžiams ir buvo toks vienintelis šalyje. Fort Hare universitete  mokėsi žmonės iš visos Pietų ir Centrinės Afrikos. Universitete N.Mandela mokėsi Romos, olandų teisės.  Ateityje norėjo dirbti valstybės tarnyboje vertėju ar biurokratu. Tuo laikmečiu tai buvo geriausia profesija, kurią galėjo užimti juodasis žmogus.

Besimokydamas universitete dalyvavo studentų taryboje. Sąlygos universitete mokytis nebuvo geros ir studentai nusprendė streikuoti.  Streikuotojus palaikė ir būsimas Pietų Afrikos prezidentas, bet dėl to buvo išmestas iš universiteto.

Tuomet Nelsonas persikėlė į Johanesburgą, kuriame dirbo įvairius sunkius darbus. Tuo pačiu metu studijuodamas neakivaizdžiai   užbaigė savo bakalauro. Mokslus tęsė Witwatersrand universitete, kuriame studijavo teisę. 1942 m.  prisijungė prie Nacionalinio Afrikos kongreso (NAK).

Kova, trukusi du dešimtmečius, prieš Pietų Afrikos rasistinę politika buvo taiki. N.Mandela 1952 m. organizavo „Pasipriešinimo kampanija“, o 1955 m. „Žmonių kongresą“, taip pat kartu su draugu Oliveriu Tambo įkūrė teisinės pagalbos firmą „Mandela ir Tambo“, kuri teikė nemokamas ar pigias konsultacijas juodaodžiams.

1956 m. N.Mandella buvo suimtas ir apkaltintas išdavystę. Po ilgai trukusių teisminių procesų, jis galų gale buvo išteisintas.

Nuo 1961 m. Nelsonas Mandela pradėjo galvoti, kad taikia kova nepasieks norimų rezultatų ir įkūrė „Umkhonto we Sizwe“ judėjimą, kuris buvo skirtas tam, kad sabotuotų ir naudotų partizaninio karo taktiką, stabdant apartheidą. 1962 m. už trijų dienų darbininkų streiko organizavimą N. Mandela buvo areštuotas. Būsimas prezidentas buvo nuteistas penkiems metams kalėjimo. 1963 m. buvo teisiamas vėl ir kartu su dar 10 NAK narių buvo nuteisti už politinius nusikaltimus ir sabotažą kalėti iki gyvos galvos.

N.Mandela kalėjime gavo prasčiausias sąlygas ir žemiausią gydymą, nes buvo juodaodis. Nepaisant viso to, jis sugebėjo įgyti teisės bakalauro laipsnį Londono universitete, naudodamasis susirašinėjimo galimybę.

1985 m. tuometinis prezidentas P.W. Botha pasiūlė N. Mandelai paleidimą, tačiau reikalavo atsisakyti ginkluotos kovos. Kalinys atmetė pasiūlymą. Tarptautinis spaudimas paleisti politinius kalinius ir toliau didėjo ir P.Afrikos vyriausybė buvo priversta dalyvauti derybose dėl N.Mandelos paleidimo, tačiau apčiuopiamų rezultatų nebuvo.

1990 m. vasario mėnesį N. Mandela buvo paleistas. Išėjęs į laisvę reikalavo, kad Pietų Afrikos vyriausybė atliktų konstitucijos reformas. 1991 m. Nacionalinis Afrikos kongresas išrinko N.Mandelą ir O. Tambo NAK prezidentais. Jie aktyviai siekė, kad būtų surengti rinkimai, neatsižvelgiantys į rasę.

1993 m. jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. 1994 m. balandžio 27 d. Pietų Afrikoje surengti demokratiniai rinkimai ir 77 m. Nelsonas Mandela buvo išrinktas pirmuoju juodaodžiu prezidentu.

N. Mandela siekė sukurti darbo vietas, suteikti žmonėms apgyvendinimą ir pirminę sveikatos priežiūrą, o  svarbiausia susitaikymo tarp baltųjų ir juodųjų. 1996 m. pasirašė įstatymą dėl naujos Pietų Afrikos konstitucijos, kuri sukūrė stiprią centrinę vyriausybę, pagrįstą daugumos principu ir garantavo teises mažumoms.

Jau nebūdamas prezidentu 1999 m.  įkūrė „Mandelos Fondą“, kuris rūpinosi, kad būtų statomos mokyklos ir klinikos Pietų Afrikos kaimiškuose rajonuose. Išleido keletą knygų, kuriose aprašė kelią į laisvę.Tarpininkavo Burundžio pilietiniame kare.

2007 m. sukvietė pasaulio lyderius ir įkūrė grupę pavadinta „Vyresnieji“, kuri dirbo besirūpindama žmogaus teisėmis, taika, demokratija, moterų lygybę ir kitais aktualiais klausimais.

Rašyti komentarą

Passionate about events industry?