Motina Teresė

Motina Teresė

„Reikia visai nedaug, gal tik šypsenos. Pasaulis būtų dar geresnis, jeigu kiekvienas daugiau šypsotųsi. Tad šypsokitės ir džiaukitės, kad Dievas jus myli“.

Motina Teresė

Motina Teresė (tikrasis vardas Agnes Gonxha Bojaxhiu), albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė. Gimė 1910 m. rugpjūčio 27 d. Skopjė (dabar Makedonijos sostinėje)  albanų katalikų šeimoje.

1931 m. kovo 24 d. Indijoje jaunoji Agnes Gouxha Bojaxhiu padarė pirmuosius vienuolės įžadus ir  pasirinko  Teresės vardą.

Netrukus Teresė buvo išsiųsta į užkimštas, purvinas Kalkutos miesto gatves, pilnas nevilties ir  neįsivaizduojamo skurdo. Pradžioje ji mokytojavo šv. Marijos mergaičių mokykloje, kurią lankė dailiai apsirengusios pasiturinčiųjų tėvų dukterys. Ji mokė geografijos. Keletą metų buvo tos mokyklos vedėja. Iš savo vienuolyno lango gatvėse ji vis matė skurdą, vargą ir ligas.

1946 m. rugsėjo mėn. 10 d. Motina Teresė padavė prašymą gyventi už vienuolyno sienų ir vienai darbuotis Kalkutos lindynėse. Pats Popiežius Pijus XII turėjo įsiterpti ir suteikti specialų leidimą, leidžiantį Teresei apleisti vienuolyno patogumus ir gyventi su neturtingaisiais ir apleistaisiais.

1948 m. Motina Teresė tapo Indijos piliete. Ji nutarė nebenešioti vienuoliškų rūbų ir pasirinko paprastą baltą medvilninį sarį su apsiūtomis mėlynomis juostelėmis. Tai buvo kažkas panašaus į vietinių beturčių nešiojamus rūbus. Tuo metu ji jau turėjo dvi pagalbininkes, kurios tapo pasišventusiomis pasekėjomis.

Vietiniai gyventojai, į ją žiūrėjo įtartinai, manydami, kad ji mirštančius žmones bando pervesti į krikščionišką tikėjimą. Palaipsniui, jos gerumas ir tikra meilė ligoniams ir mirštantiems Indijos pareigūnus „nuginklavo“.

1950 m. įkūrė „Artimo meilės misionierių kongregaciją“. Šiuo metu ši kongregacija turi 400 filialų Europoje bei trečiojo pasaulio šalyse. Pagal Motinos Teresės ordino nuostatus, jo seserys negali dirbti turtingiesiems ir už pinigus. Jų pareiga – rūpintis valkataujančiais vaikais, ligoniais, mirštančiais, badaujančiais žmonėmis. Vargšai Motiną Teresą vadino „mirštančiųjų angelu“.

Ji inicijavo ir kitų socialinės paskirties įstaigų kūrimą – mokyklas skurstantiems, raupsų gydymo centrus, gimdymo namus, tuberkuliozės kliniką, „mirštančiųjų namus“. 1990 m. ordino vadovybė įpareigojo ją paskutiniais metais keliauti po pasaulį, skaityti paskaitas. Sulaukusi 87 metų Motina Teresė mirė nuo širdies smūgio. 2003 m. spalio mėn. popiežius Jonas Paulius II paskelbė Motiną Teresę palaimintąja. Ta diena Bažnyčios kalendoriuje švenčiama kaip misijų sekmadienis.

Kai kurie Motinos Teresės veiksmai, pareiškimai, viešoji veikla susilaukė didelės kritikos. Jos  žodžiai, „Aš manau, vargšams yra labai gražu priimti savo kančią, dalintis ją su Kristumi. Aš manau, vargšų žmonių kančia labai padeda pasauliui“ pasakyti 1981 metų spaudos konferencijoje nepatiko kai kuriems žurnalistams. Arba – 1981 metais ji nuvyko į Haitį susitikti su diktatoriumi Jean-Claude Duvalier, žinomu korumpuotu politiku, priėmė aukščiausią Haičio apdovanojimą – Legion d’Honneur, ir diktatorių paskelbė Haičio neturtingųjų draugu.

Kai kurie kritikai kalba apie Motinos Teresės padarytas klaidas. Ji Arijoje aktyviai kovojo prieš skyrybų įteisinimą, aštriai pasisakydavo prieš kontracepciją. 1975 m. palankiai atsiliepė apie žmogaus civilines teises ir demokratiją panaikinusį Indiros Gandi įstatymą Indijoje.

1979 m. Motinai Teresei suteikta Nobelio taikos premija.

Parašykite komentarą