Alfredas Nobelis ir jo palikimas

Nobelio premija - Alfredas Nobelis

Nobelio premija – kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą. Pirmieji Nobelio taikos premija buvo apdovanoti Žanas Anri Diunanas bei Frederikas Pasė. Yra išdalinta daugiau nei 780 premijų, tik maža dalis laimėtojų premijos atsisakė.

Premija sukurta gerbiant švedų pramonininko ir išradėjo Alfredo Nobelio (Alfred Nobel), išradusio dinamitą, valią. Testamentą A. Nobelis pasirašė 1895 m. lapkričio 27 d. Švedijos-Norvegijos klube Paryžiuje. Pagal šį testamentą A. Nobelis 96 % savo turto skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos), kurios būtų skiriamos žmonėms, pasitarnavusiems žmonijai. Viena iš priežasčių galėjusių paskatinti tokį A. Nobelio sprendimą buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas daugiausia karinėje sferoje.

Per penkerius metus buvo įkurtas Nobelio fondas, o 1901 metais skirtos pirmosios premijos. Visas premijas, išskyrus taikos, nuo 1902 metų įteikia Švedijos karalius Stokholme, o taikos premija įteikiama Osle, Norvegijoje.

Lietuvių kilmės laureatai:

  • Pirmasis iš Lietuvos kilęs Nobelio premijos laureatas buvo 1980 metais apdovanotas Česlovas Milošas.
  • Po poros metų už chemijos mokslo laimėjimus apdovanotas Želvoje gimęs Aronas Kliugas.
  • 1991 m. Nobelio literatūros premiją gavo Nadine Gordimer už Apartheido skaldymą plunksnos jėga.
  • 1996 m. lietuvių emigrantų anūkas Deividas Li (David Lee) gavo 1/3 Nobelio premijos už fizikos tyrinėjimus.
  • 1998 m. Gertrūda Elion (Gertrude Ellion) gavo apdovanojimą fiziologijos ir medicinos srityje.
  • Už fiziologijos ir medicinos tyrimus 2002 metais 1/3 premijos buvo skirta ir šeštajam lietuviui – S. Brėneriui (Brenner).

Pretendentai gauti premijas paprastai paskelbiami spalio mėnesį, o premijos teikiamos Nobelio mirties dieną – gruodžio 10. Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigų suma, šiuo metu apie 1 mln. eurų. Jei tais metais kažkurios srities premija skiriama keliems žmonėms, premijos pinigai padalinami po lygiai.

Kasmet teikiamos premijos už šių sričių pasiekimus:

  • fizikos (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija),
  • chemijos (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija),
  • fiziologijos ir medicinos (renka Karolinska institutas),
  • literatūros (renka Švedijos akademija)
  • taikos (renka komitetas, paskiriamas Norvegijos parlamento – stortingo).

Nuo 1969 metų dar skiriama premija už pasiekimus:

  • ekonomikoje (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija)

Šių metų Nobelio premijų laureatai:

  • Nobelio fizikos premija – grafeno atradėjams Andre Geimui ir Konstantinui Novosiolovui.
  • Nobelio chemijos premija – Richardui F. Heckui, Ei-ichi Negishi ir Akirai Suzuki už pasiekimus tiriant paladžio katalizę organinėje sistemoje.
  • Nobelio medicinos premija – apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkui Robertui G. Edwardsui.
  • Nobelio taikos premija – Kinijos disidentui Liu Xiaobo.
  • Nobelio literatūros premija – Peru rašytojui Mario Vargas Llosai už „jo galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto ir pralaimėjimo kandžius vaizdinius“.
  • Nobelio ekonomikos premija – Peteriui A. Diamondui, Dale T. Mortensenui ir Christopheriui A. Pissaridesui už „už rinkų su paieškų trintimi analizę“.

Alfredas Bernardas Nobelis (Alfred Bernhard Nobel; 1833 m. spalio 21 d. – 1896 m. gruodžio 10 d.) – švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas, Nobelio premijos steigėjas.

Alfredas Nobelis buvo trečiasis vaikas inžinieriaus ir išradėjo Imanuelio Nobelio (1801 – 1872) ir Andrietos Ahlsel šeimoje. Šeimoje jau buvo du vyresni broliai.

Ankstyvoje vaikystėje, 1837 m., su tėvu persikraustė į Sankt Peterburgą, kur Imanuelis Nobelis užsiėmė jūrinių torpedų projektavimu ir gamyba. Tai jam gerai sekėsi, ir 1842 m. Imanuelis jau turėjo pakankamai pinigų savo šeimai apgyvendinti Sankt Peterburge. Čia jo sūnūs mokėsi pas geriausius mokytojus ir gavo geriausią išsimokslinimą. Būdamas 17 metų Alfredas Nobelis gerai kalbėjo rusų, švedų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis, labai domėjosi anglų literatūra ir poezija. Alfredo tėvui nepatiko toks jo susidomėjimas literatūra, nes jis norėjo, kad Alfredas dirbtų pas jį įmonėje inžinieriumi. Tam, kad Alfredas praplėstų savo žinias chemijos srityje, tėvas jį išsiuntė mokytis į užsienį. Per dvejus metus jis aplankė Švediją, Vokietiją, Prancūziją ir JAV.

Paryžiuje, dirbdamas privačioje laboratorijoje pas žymų profesorių T. J. Peluzą (Théophile-Jules Pelouze), Alfredas sutiko jauną italų chemiką Askaniją Sobrerą (Ascanio Sobrero), kuris prieš trejus metus išrado nitrogliceriną. Alfredas ėmė eksperimentuoti su nitroglicerinu. Nobelių šeimai priklausančioje gamykloje įvyko keli sprogimai, vieno iš jų metu, 1864 m., žuvo jaunesnysis Alfredo brolis Emilis ir keletas darbininkų. Eksperimentai su nitroglicerinu Stokholmo mieste buvo uždrausti, todėl A. Nobelis perkėlė eksperimentus į laivą Mėlareno ežere. Norėdamas užtikrinti nitroglicerino naudojimo saugumą, Alfredas maišė nitrogliceriną su įvairiomis inertinėmis medžiagomis, tarp jų ir diatomitu (titnagžemiu). Naujojo mišinio patentinę paraišką jis pateikė 1867 m. dinamito pavadinimu (patentas išduotas 1868 m.)

Kai Alfredas Nobelis nekeliaudavo verslo reikalais, jis intensyviai dirbdavo savo laboratorijose, pradžioje Stokholme (Švedija), vėliau Hamburge (Vokietija), Arderyje (Škotija), Paryžiuje ir Sevre (Prancūzija), taip pat Karlskoge (Švedija) ir San Reme (Italija). Per visą gyvenimą jis užpatentavo 355 išradimus, be viso kito, sintetinio kaučiuko, dirbtinės odos, sintetinio šilko gamybos srityje.

Dinamito ir kitų sprogmenų gamyba sykiu su didelėmis pajamomis iš Baku naftos telkinių A. Nobeliui ir jo broliams Liudvigui ir Robertui (1829 – 1896) atnešė milžiniškus turtus. Iš viso Alfredas Nobelis įsteigė apie 90 gamyklų ir laboratorijų daugiau kaip dvidešimtyje pasaulio šalių.

Manoma, kad įsteigti garsiąją premiją Alfredą Nobelį paskatino per apsirikimą prancūzų spaudoje paskelbtas jo nekrologas Le marchand de la mort est mort („Mirė mirties komersantas“), kuriame buvo rašoma, kad „vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol“.

1895 m. lapkričio 30 Alfredas Nobelis Švedų ir norvegų klube Paryžiuje pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją turto dalį paskyrė Nobelio premijos įsteigimui. Premija turi būti išmokėta garsiems mokslininkams ir kūrėjams chemijos, fizikos, medicinos ir fiziologijos bei literatūros srityse. Savo testamento vykdytojais jis pasirinko du jaunus inžinierius, Ragnar Sohlman ir Rudolf Lilljequist. Nobelio premijos fondas tuo metu sudarė 31 mln kronų.

Alfredas Nobelis mirė nuo insulto San Reme, Italijoje, palaidotas Stokholme.

Parašykite komentarą